Įsimintiniausios vietos Plungės rajone

Galima keliauti:

Mašina
Dviračiu
Pėsčiomis

Plungės dvaro sodyba
Plungės dvaras minimas nuo 1565 metų. Dvaro valdytojai nuolat keitėsi:
nuo 1570 m. Žygimantui Augustui Plungės seniūniją užrašius Mykolui Aleknavičiui,
dvaro valdytojais buvo Valavičiai, Karpiai, Krispinai- Kiršenšteinai. XVIII a. pabaigoje
dvaro ansamblį valdė Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Po vyskupo nužudymo
1794 m. visus jo dvarus paveldėjo jo brolio duktė Elena Apolonija Masalskytė-de
Linjė ir jos antrasis vyras grafas Vincentas Potockis. Galiausiai 1806 m. rūmus įsigijo
grafas Platonas Zubovas, o 1873 m. jie buvo parduoti Mykolui Oginskiui.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Dvare taip pat buvo įsteigtas žemaitukų žirgynas,
1899 m. surengta žemės ūkio ir amatų paroda.
Po M. Oginskio mirties 1902 m. rūmų kompleksą toliau prižiūrėjo jo žmona.
1905 m. ji įsteigė mokyklą dvaro tarnautojų vaikams, globojo senelių prieglaudą,
ligoninį, išlaikė vaikų darželį. Tačiau po Pirmojo pasaulinio karo rūmuose nebebuvo
gyvenama – juose 1922 m. įsikūrė “Saulės” gimnazija, o vėliau – Žemės ūkio mokykla.
1934 m. rūmai atiteko Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkui. Po gaisro 1941 m. iki
1953 m. rūmai stovėjo nenaudojami. [1953] m. buvo nuspręsta iš Rietavo į rūmus
perkelti Žemės ūkio technikumą. 1961 m. buvo baigti rūmų atstatymo darbai ir juose
įsikūrė Plungės vidurinė mokykla. 1965-1994 m. rūmuose veikė Plungės statybininkų
mokykla.
1994 m. rūmuose įkurtas Žemaičių dailės muziejus, kuriame kaupiamos ir eksponuojamos
muziejinės vertybės, atspindinčios Žemaitijos regiono kultūrinę, istorinę
įvairovę, saugomos ir puoselėjamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos.
2012 – 2015 m. rūmai restauruoti. Šiuo metu dvaro ansamblį sudaro dešimt XIX a.
pastatų ir statinių. Juos supa vienas didžiausių (58,3 ha) mišraus stiliaus parkų Lietuvoje.
1873 m. Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo kunigaikštis Mykolas
Oginskis (1849–1902). Jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūrine veikla garsėjusią
rezidenciją. Vokiečių kilmės architektas Karlas Lorenzas suprojektavo puošnų
rūmų ansamblį, organiškai įsikomponavusį į seną natūralaus miško vietoje suformuotą
ir dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką. Architektūriniu
ansamblio akcentu tapo šiaurinėje aukščiausioje ir vaizdingiausioje
parko dalyje pastatyti italų neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir
neogotikos stiliaus žirgynas.

Design a site like this with WordPress.com
Pradėkite